(analitinės įžvalgos)
Paskutiniu metu būsto kainų augimo tempas nepaliaujamai šauna į viršų, kilsteldamas buvusias lyg ir nemažas būsto kainas į gerokai didesnes aukštumas. Esame jau ne tik matę, bet ir pergyvenę būsto kainų spartų augimą ir dažnas turime karčią patirtį.
Iš atminties tai niekaip negalėjo išsitrinti, nes tai palyginus visai neseni įvykiai. Panašu, kad kainų augimo ir kainų burbulo sprogimas mums paliko nepamirštamą patirtį, kadangi daugeliui tai ne tik nemažai kainavo, bet ir sustabdė gyvenimo gerovės augimą.
Stebėdami šiandienos būsto kainų augimą nejučiom užduodam mums rūpimus klausimus: kiek dar būstas brangs? Ar Lietuvoje bus nauja ekonominė krizė kokią jau teko išgyventi dėl nekilnojamo turto kainų burbulo sprogimo. Matyt, reikia magiškų galių, kad atsakyti į šiuos klausimus, tačiau galima tiksliai įžvelgti tendencijas ir ženklus kurie gali aiškiai nurodyti galimus ekonominius svyravimus.
"Būsto kainos dar tur pagrįstą tikimybę augti iki 30 proc.".jpg)
Pradžioje, pateikiame kelis akivaizdžius pastebėjimus apie galimą tolimesnį spartų kainų augimą. Vertinant tai, kad jau įsibėgėjo būstų statyba kurie statomi pagal naujus A energetinio naudingumo reikalavimus, kurių statybų savikaina yra 20-30 proc. didesnė nei buvo ankstesnių statybų, galima daryti išvadą, kad būsto kainos dar turi pagrįstą tikimybę augti iki 30 proc. Tai jau pradeda demonstruoti naujausi duomenys apie naujai pastatyto nekilnojamo turto pardavimus, kur fiksuojama apie 10 proc. kainų augimas per pirmąjį šių metų ketvirtį.
Be jokios abejonės tai turi poveikį ir antrinės nekilnojamojo turto rinkos kainų augimui, nes formuojami didesnių kainų lūkesčiai pagyvina kainų augimą visose nekilnojamojo turto srityse.
Tiesa, visiškai suprantama, kad neįmanoma staigiai įvesti žymiai aukštesnes būsto kainas, todėl panašu, kad rudeniop galėsime stebėti jau ganėtinai stipriai kilstelėtas naujos statybos būstų kainas.
Kita medalio pusė – ar tai nesuformuos naujo nekilnojamojo turto kainų burbulo, kurį stebėjome beveik prieš dešimtmetį?
Žinant, kad Europos Centrinis Bankas aiškiai deklaravo, kad šiais metais sieks išlaikyti žemų palūkanų politiką, reikia manyti, kad didelių ekonominių krizių Europos mastu nepatirsime, o tai reiškia, kad neturėtų mažėti komercinių bankų apetitai skolinti ir iš to augintis pelnus.
Būsto paskolos ir toliau skatindamos nekilnojamojo turto rinką tikėtina leis nekilnojamojo turto kainoms augti.
"Neturėtų mažėti komercinių bankų apetitai skolinti ir iš to augintis pelnus"
.jpg)
Turime tik vieną vidaus rinkos reguliatorių – Lietuvos Banką, kuris nežiūrint į spartų vartojimo ir atlyginimų augimą gali prevenciškai įžvelgti cikliškumą ir turėdamas visus tam reikalingus instrumentus, kaip teigė Lietuvos Banko valdybos pirmininkas savo kalboje per metinę Bankų veiklos apžvalgą, kad apriboti būsto finansavimo galimybes ir tokiu būdu stabdyti netvarią nekilnojamojo turto kainų raidą ar disbalansus nekilnojamojo turto rinkoje.
Galime daryti išvadą, kad šiandien nesimato išorinių kliūčių ar ekonomikos tendencijų kas galėtų pažaboti nekilnojamo turto kainų augimą, tačiau jau atvirai deklaruojamas ir laukiamas Lietuvos Banko būsto finansavimo ribojimas. Tai neabejotinai dirbtinai paveiktų būsto kainų ir plėtros tendencijas.
Reiktų pastebėti, kad nuo š.m. liepos 1 d. apribojamas emigrantų lietuvių kreditavimas, o tai reiškia, kad sumažėja iki 5 proc. būsto įsigyjimų Lietuvoje kuriuos lig šiol demonstravo emigrantai.
Tačiau ar šie veiksniai sustabdys nekilnojamojo turto augimą belieka tik palaukti ir pamatysime visai neužilgo.
